Būti čia ir dabar: Skrydžio baimė: kas po ja slypi?

Nuo senų laikų žmones vilioja neatrasti pasaulio kraštai, nuotykiai, noras pabėgti nuo kasdienybės ir praplėsti savo akiratį. Daugelio patikrintas ir vienareikšmiškai geriausias būdas tai padaryti – kelionės.

Jei nusprendėte leistis į kelionę ir išsirinkote norimą kryptį, pirmas dalykas, kuo turite pasirūpinti – tinkama transporto priemonė. Kelionėms žmonės dažniausiai nuosavus automobilius, autobusus arba lėktuvus, atsižvelgiant į poreikius ir kelionės kryptį. Nors keliavimas lėktuvu yra vienas greičiausių ir patogiausių susisiekimo būdų – jis priimtinas ne kiekvienam. Statistiškai įrodyta, jog net kas ketvirtas lėktuvo keleivis bijo skristi lėktuvu ir patiria panišką skrydžio baimę – aerofobiją. Visgi bijantys skrydžio baimės nėra linkę apie tai kalbėti, tiesiog ieško kitų keliavimo būdų.

„Darbo patirtis rodo, jog žmonės dažniausiai bijo ne paties skrydžio, o to, kas gali nutikti jo metu. Dėl šios priežasties, likus kelioms dienoms iki skrydžio pradedama nerimauti, kamuoja įvairios mintys: „o kas bus, jei...?“ ir taip pasąmonėje patys susikuriame stresinę situaciją, kuri dar labiau sustiprėja vos įlipus į lėktuvą“, – sakė psichologė Aurelija Ananjevaitė.

Skrydžio baimė bėgant laikui yra įgyjama dėl įvairių psichologinių rodiklių, nulemtų žmogiškos prigimties. „Ant žemės jaučiamės saugesni, labiau pasitikime savimi ir galime nevaržomai judėti, o lėktuvui vos pakilus nuo žemės, prarandama įprastos būsenos kontrolė, sustiprėja savisaugos instinktas, kyla panika ir prarandamas bet koks malonumas keliauti“, – tvirtino psichologė.

Nors įprastai įvairios fobijos atsiranda dėl patirto stresinio sukrėtimo arba ekstremalios situacijos, aerofobai pirmuosius šios baimės simptomus patiria skrisdami normaliomis, jokio pavojaus nekeliančiomis sąlygomis. Pasitaiko atvejų, kai aerofobijos simptomai pasireiškia dėl to, jog žmogus kasdien žiūri žinias, matė ne vieną filmą, kuriame buvo rodomos aviakatastrofos, girdėjo apie terorizmo išpuolius ar dėl įvairių gedimų atšaukiamus skrydžius.

„Nors instruktažas prieš kiekvieną skrydį yra vedamas saugumo sumetimais, neretai jis tik dar labiau sustiprina skrydžio baimę, kadangi keleiviams, bijantiems skristi lėktuvu, tai yra tarsi patvirtinimas, kad tikrai įvyks nelaimė ir nuteikia blogiausiam skrydžio scenarijui“, – teigė A. Ananjevaitė.

Psichologės teigimu, aerofobai stresą patiria netgi atsidūrę netoli oro uosto, o kiekvieną kartą bandydami nugalėti save keliaudami lėktuvu šią baimę tik dar labiau sustiprina. Taip pat skrydžio baimė gali būti susijusi su kitomis baimėmis: aukščio baime, uždarų erdvių baime, baime prarasti emocijų kontrolę ar baime susižeisti. Todėl svarbu atpažinti, kas iš tiesų gąsdina.

Neigiamas emocijas ir skrydžio baimę dar labiau sustiprina organizmo reakcijos į pasikeitusį atmosferos slėgį. Dauguma žmonių jaučia skausmus ausyse, nosyje, deguonies trūkumą, kamuoja troškulys, padažnėjęs širdies ritmas. Tokį žmogų lėktuve nesunku atpažinti iš fiziologinių simptomų: drebančių rankų, padažnėjusio kvėpavimo, išbalusio ar stipriai išraudusio veido.

„Jei bet kokia mintis apie skrydį kelia nerimą, o lėktuvui net nepakilus nuo žemės ištinka panikos priepuolis, stenkitės vengti kelionių lėktuvu, nes kiekvienas toks bandymas gali būti rimtų psichologinių arba širdies sutrikimų pradžia, – sakė A. Ananjavaitė. – Tokiu atveju rekomenduoju rinktis kelionės būdą, kuris nesukels jokių minčių apie baimę ir atitiks jūsų poreikius, pavyzdžiui, keliavimas autobusu“.

„Eurolines“ vadovo Lietuvoje Edmundo Pavlovo patirtis, rodo, kad autobuse žmonės jaučiasi kur kas saugesni, nepatiria papildomo streso.

„Turiu gerą draugą, kuris paniškai bijo skraidyti: kelias naktis prieš skrydį nemiega, nervinasi, negali susikaupti. Jis net lankė terapiją, padedančią atsikratyti baimės. Tačiau kartą, kai lėktuvas papuolė į vėjo sūkurį ir jį ėmė purtyti, bičiuliui sutriko širdies veikla. Tai buvo paskutinis jo skrydis – nuo to laiko draugas renkasi keliones autobusu“, – pasakoja E. Pavlovas.

Pasak psichologės A. Ananjevaitės būti apsuptiems įprastos aplinkos ir užsiimti įdomia veikla – vienas iš svarbiausių veiksnių, leidžiančių atsipalaiduoti ir susikoncentruoti į kelionės tikslą.