Tarp daugybės pokalbių apie
mokymąsi, namų darbų nedarymą, netinkamą elgesį pamokų metu, nesutarimus su
klasės draugais ar mokytojais, kartais su vaikais turime tiesiog paprastus ir
jaukius pokalbius apie tai, ką veikiame laisvalaikiu, kokią muziką mėgstame ir
kokį filmą paskutinį kartą žiūrėjome. Vieno iš to pokalbio metu nuskambėjo
filmo „Inside Out“ (lt. „Išvirkščias pasaulis“) pavadinimas ir pagrindinė mintis
„Šis filmas parodo, jog mes galime ir liūdėti.“.Tuo metu jo dar nebuvau mačiusi ir supratau, kad
privalau šį filmą pamatyti.
„Ar žiūrėdami į kitus,
pagalvojate, kas dedasi jų galvose?“ – šiuo klausimu prasideda filmas,
pasakojantis apie penkias emocijas, gyvenančias kiekviename iš mūsų.Kaip kūdikiui filme, taip ir žiūrovui
akimirka po akimirkos tenka susipažinti su džiaugsmu, liūdesiu, pasibjaurėjimu,
baime ir pykčiu. Šiose emocijos gyvena vienuolikmetės Railės (Riley) mintyse,
kuri drauge su tėvais neseniai persikraustė gyventi į San Franciską.
Šis persikraustymas
stipriai paveikia Railę ir sujaukia jos mintyse gyvenusių emocijų įprastą
rutiną. Nuo pat pirmosios Railės gimimo dienos emocijoms nurodymus pateikdavo
ir jų lydere buvo Joy (lt. Laimė arba Džiaugsmas). Ji visada stengdavosi, kad
Railė visose atrastų kuo pasidžiaugti. Tačiau Railei persikrausčius į San
Franciską, staiga viskas pasikeičia. Iš pradžių atrodo, kad Sadness (lt.
Liūdesys arba Nelaimė) pakenkė mergaitės prisiminimams. O juk kiekvienas
prisiminimas veikia Railės asmenybės dalį. Todėl pradeda griūti mergaitės
svajonės, santykiai su draugais ir tėvais bei pasitikėjimas savimi.
Railė jaučiasi
nesaugiau, yra nusivylusi tėvais, ilgisi draugų, liūdi, jog negali įgyvendinti
savo svajonių. Iš to kyla baimė, pasibjaurėjimas ir pyktis. Šiuos jausmus
įkūnija trys herojai: Fear, Disgust ir Anger, kurie yra paliekami vieni tvarkytis su Railės
vidiniu pasauliu, kol Joy ir Sadness keliauja išsiaiškinti, kas nutiko Railės prisiminimams.
Kodėl jie pakeitė spalvą?
Joy ir Sadness kelionė
užtrunka, joms tenka keliauti per keisčiausius kampelius: sapnų
filmavimo aikštelę, svajonių parką, abstrakčių minčių zona, susiduria su
daugybe iššūkių. Šiuo iššūkius jie įveikia trise, drauge su įsivaizduojamu
Railės vaikystės draugu – Bing Bongu. Būtent Bing Bongas padeda suprasti, jog liūdesys
yra svarbus mūsų vidiniam pasauliui, jis padeda geriau suprasti tiek save, tiek
kitus žmones. Be to, primena, kad tikras draugas norėdamas padėti kitam – kartais
paaukos savo svajones. Šalia to, Joy ir Sadness kelionė įrodo, jog perdėtas
siekis džiaugtis gyvenimu iškraipo mūsų prisiminimus.
Trumpai tarianti, filmas
suteikia leidimą jausti ir padeda suprasti, jog visi išgyvenimai yra svarbūs.
Tuo pačiu parodo, kokią įtaką mūsų gyvenimui turi mūsų vaikystės prisiminimai ir kuo
jie svarbūs mums dabartyje. Todėl šį filmą rekomenduoju tėvams, kurie nori
suprasti, ką vaikai išgyvena, kai ilgisi draugų, kai pradeda mokytis naujoje
mokykloje ar po truputį tampa paaugliu. Taip pat vaikams, kuriems teko pakeisti
gyvenamąją vietą, mokyklą ar kaip tik šiuo metu jie išgyvena kelione iš
vaikiškojo pasaulio į suaugusiųjų. Juk tapti paaugliu - tai pradėti naują
etapą.
Taigi, įsijunkit ir iš
arčiau pažvelkit į vaiko ir savo sielą.
P.S. Atsiprašau, kad daug kur naudojau angliškus
pavadinimus, bet šiuo atveju lietuviški atitikmenys, mano nuomone, tik trukdo
atskleisti filmo esmę.
