Būti čia ir dabar: Ypatingų atostogų komponentai

AURELIJA ANANJEVAITĖ

Mmm. Atostogos! Mes jų visada laukiame ir dažnai nepajaučiame, kaip jos prabėga. Norėdama, kad tikrai turėčiau ką prisiminti iš vasaros, šiais metais stengiausi jas planuoti. O visai vasarai išsikėliau pagrindinį tikslą – patirti kuo daugiau nuotykių. Ir visa liepa buvo kupina ypatingų patyrimų, nuotykių ir atradimų. O skaitydama Beatos įrašą, susimąsčiau, kas šią liepą ir visas mano atostogas padarė ypatingomis. išskyriau tris atostogų komponentus.

Pirmieji kartai

Šiuo metu man sunku įsivaizduoti atostogas, kuriose kažko naujo nepatiri, nepabandai ar neatrandi. O ši vasara pirmųjų kartų nepagailėjo. Pirmą kartą klaidžiojau po Aukštaitijos nacionalinį parką ir klampojau po pelkes. Pirmą kartą viešėjau Didžiojoje Britanijoje. Pirmą kartą dalyvavau performance ir spaudžiau ranką gerbiamai menininkei Marinai Abromovič. Ir dabar, kai prisimenu visas šias patirtis, pajaučiu malonų virpulį savo kūne ir neapsakomą norą dar kažką padaryti pirmą kartą. Atraskite ir jūs, ko dar neišbandėte ir išbandykite. Susiorganizuokite draugų susitikimą vietoje, kurioje dar niekada neteko susitikti. Pasigaminkite patiekalą, kurio dar niekada neteko ragauti. Pasivaikščiokite po miestą, kurį seniai norėjote aplankyti. Išmokyti naują kalbą. O jei jaučiate, kad negalite pažadėti sau pirmųjų kartų. Kas draudžia į viską pažvelgti naujų žvilgsniu? Gerai pažįstamame mieste įsijauskite į turisto, keliautojo vaidmenį ir pažvelkite į viską jų akimis. Arba pabudę ryte pasakykite sau, kad ši diena bus visiškai kitokia nei visos praėjusios ir įgyvendinkite tai.

Patirtos naujos būsenos

Juk su pirmaisiais kartais ateina ir naujos būsenos. Pamenu, kad organizacijoje, kurioje teko savanoriauti, kaip tik kabėdavo žodžiai: “Kelionės skirtos ne pamatyti naujas vietas, o patirti naujas būsenas.” Visada to linkėdavau keliaujantiems draugams, bet pati tikrąją šių žodžių esmę supratau tik šiais metais. Kai vaikščiodama po pelkes pajutau, kas yra tikras neapibrėžtumas ir nesvarumas. Toks jausmas, kai vaikštai kempine pilna vandens ir nežinai, kada, užlipęs ne ant to kupsto, paslysi ir teks plaukti iki kito stabilaus kupsto. O ar žinote, koks kultūrinis šokas ištiko mane Londone? Nesitikėjau, kad kada nors jausiuosi taip pasimetusi tarp daugybės skirtingų tautybių, įsitikinimų ir amžiaus žmonių. Bet taip buvo. O visiškai išsivaliusi pasijutau po Marinos Abromovič “512 hours” performanco. Toks jausmas, kad valandą pabuvusi ramioje aplinkoje visiškai išsivaliau, o mano akims, ausims ir pirštams teko iš naujo pažinti paviršius, žmones ir pačią save. Ir atrodo, kad tokių naujų būsenų žmonės nuolat siekia. Juk ne veltui vieni atostogas ryžtasi paaukoti skaitymui ir paėmęs kiekvieną knyga nusikelia vis į kitą pasaulį. Kiti kažką panašaus išgyvena filmuose, pokalbiuose, pasivaikščiojimuose, kelionėse ar meditacijoje. Ieško ir atranda kažką naujo apie save. O kada jūs tai paskutinį kartą patyrėte?

Tikriausiai daugumą iš naujai patirtų būsenų būtų daug sunkiau suprasti be draugų. Man draugai yra stebuklinga jėga, kuri dažnai išgirsti norus ir sugebėti juos išpildyti su kaupu. Užtenka tik vienam iš jų garsiai pasakyti: „Norėčiau, kad manimi, pasirūpintų!“ ir jauti, kaip kiekvienas kiek tik gali ir rūpinasi manimi. Pakanka tik pagalvoti, kad nori nuotykių ir visi draugai pasirūpins, kad nuotykių nestigtų. Esu nustebinta, kokia stipri yra draugystės jėga. Kartais atrodo užtenka trumpo pokalbio, o išsineši ne vieną įžvalgą iš jo. Kartais pakanka apkabinimo ir visus metus jauti palaikymą. O kartais pakanka žinutės, jog supranti, kad esi ne vienas. Ir atostogos yra tas metas, kai gali semti visas draugų gėrybes į glėbį ir užsikoncervuoti visai darbingai žiemai. Tad prisiminkit, rašykit ir susitikit su seniai ar visai neseniai matytais draugais. Gerkite ir dalinkitės gėrybėmis, kol niekas nevaržo.