Interviu "Verslo žinioms": Jei pavasaris neteikia džiaugsmo

Teiraujuosi psichologės, ar pavasarinė depresija tikrai egzistuoja, – gal mes ja vadiname saulės ir šiltesnių orų ilgesį? Pašnekovė patikina – ji neišgalvota, kaip neišgalvota rudens ar žiemos depresija, ir jų priežastys psichologams aiškios.
„Rudens–žiemos depresija mums labiau pažįstama, ją lydi slogi nuotaika, mieguistumas ir nepaaiškinamas nuovargis. Šis metas žmonėms – tarsi meškos miegas, kai sykiu apima liūdesys, veiklumo stoka, nenoras įsitraukti į socialinius ryšius, – aiškina p. Ananjevaitė. – O pavasarį būdingas nerimas, dirglumas, dažnesnė nuotaikų kaita.“ Priešingai nei žiemą, pavasarį slogučio kamuojamas žmogus gali miegoti mažai, kad ir 3 val. per parą, gali sutrikti mityba, kristi svoris.

Anot psichologės, svarbią įtaką mūsų savijautai turi orų kaita ir vitaminų trūkumas.
„Vieną dieną, žiūrėk, jau pavasaris, o kitą vėl tenka trauktis kailinius, kuriuos tąsei visą žiemą, – šypteli pašnekovė. – Organizmui tai – didžiulis stresas, jam sunku prisitaikyti prie kasdienių permainų.“
Be to, šiuo metu kyla ir vidinių konfliktų: su paukštukais keltis dar nesinori, o manai, kad tarsi metas norėti.
„Saulė išlenda, gamta bunda, lyg ir turėtum geriau jaustis. Tačiau organizmui trūksta vitaminų, jis nusilpęs. Protas sako, kad metas atsigauti, bet kūnui taip neatrodo. Kyla ir kaltės jausmas – visi aplink džiugūs, o aš greit pavargstu, esu prislopęs“, – dėsto p. Ananjevaitė. Pasakyti, ar slogutis pasibaigs nusistovėjus orams ir prisikirtus šviežių ridikėlių, sunku, nes kiekvienas atvejis skirtingas, o depresiją gali lemti daugiau veiksnių – artimo žmogaus netektis, nauja gyvenamoji vieta, naujas darbas.

Šie požymiai rodo, kad žmogui praverstų specialisto konsultacija.
Psichologės žiniomis, rudens ir žiemos depresija skundžiamasi dažniau nei pavasario, be to, iš žieminės lengviau išsikapanoti. Tiesa, jei žmonės rečiau skundžiasi, dar nebūtinai reiškia, kad jie neserga.
Įdomu, ar kitų platumų gyventojai, daugiau arba mažiau nei mes šildomi saulės, kenčia dėl sezoninių depresijų. Pasak psichologės, pietiečiai lengviau išgyvena orų permainas, nes jos nėra tokios smarkios. Tačiau nuotaikų svyravimai vargina ir juos. Kalbant apie šiauriečius – kanadiečius, japonus, Skandinavijos šalių gyventojus, – pastebima įdomi tendencija: jie rečiau serga, jei valgo daug žuvų. Žuvų taukai, įvairių žuvų daug turintis racionas gali padėti išvengti slogučio ir suteikti energijos, mat žuvys turi vitamino D, kuriuo mus maitina saulė, turi ir amino rūgščių, teigiamai veikiančių mūsų hormonų pusiausvyrą.

Būdai pagyti
 Svarbiausias specialistės patarimas – dažniau būti lauke.
„Galima tiesiog eiti ir stebėti, kaip pradeda skleistis medžių lapai, mezgasi pumpurai, atkreipti dėmesį į miesto architektūrą, tai padės trumpam užsimiršti, – pataria p. Aurelija. – Patartina pasportuoti: net ir 10–15 min. mankštos gali išblaškyti sunkias mintis, suteikti daugiau energijos. Be to, pasportavęs teigiamai save vertini, pagiri.“ Šokiai, dainavimas – irgi puiki terapija, ji leidžia prisiminti, kad turi širdį, balsą, gyvybingas kojas ir rankas.
Pajutus slogutį, svarbu neužsidaryti, neatsiriboti nuo draugų, jei norisi – ir pasiskųsti.
O jeigu „viskas blogai“, verta susirašyti, kas konkrečiai erzina.

„Tarkime, susierzini, nes teko ilgiau užtrukti darbe. Tada vertėtų prisiminti gerąsias to puses – pavyzdžiui, padariau daugiau nei planavau, būsiu ramus, nes pabaigiau darbus, lifte šnektelėjau su draugu, kuris irgi užtruko, – vardija psichologė. – Arba – susipykai su partneriu. Viena vertus, tai – stresinė padėtis, antra vertus, – išsakei savo mintis, jis geriau dabar tave supras.“ Ji pataria įsivardyti ne vieną situacijos teigiamybę, o dvi ar tris.
Jei kamuoja vangumas, pravartu susidėlioti dienotvarkę ir jos laikytis, tačiau persistengti neverta – net aukštas pareigas einantys žmonės dažniausiai neįgyvendina visų savo dienos tikslų.
„Todėl reikėtų pagirti save už kiekvieną sėkmingą žingsnį, už darbus, kurie atrodė sudėtingi, tačiau vis tiek įveikėte“, – primena p. Ananjevaitė.

Jei darbe užtrunki nuolat
Tiems, kuriuos darbe slegia daug atsakomybės, irgi reikėtų dažniau sau paaiškinti „dėl ko visa tai“. Tada bus lengviau išvengti graužaties.

„Praktiškai būtų gerai jų bent nepamiršti, – šypsosi pašnekovė. – O karjerą vertinti kaip gyvenimo dalį, bet ne gyvenimą.“
Pajuokaujame, kad sunkiau tiems, kurie turi šeimos verslą.
„O dar sunkiau, jei dirbi ir gyveni vienoje erdvėje“, – priduria p. Ananjevaitė. Dirbantiems namuose ji pataria išskirti erdves – poilsiui ir darbui, ir dirbti tik viename kambaryje.
Depresiją dažniausiai lydi miego sutrikimai. Psichologė rekomenduoja laikytis režimo, stengtis eiti miegoti panašiu metu ir prieš miegą porą valandų pailsinti organizmą, nesinaudoti kompiuteriais ar išmaniaisiais įrenginiais, jiems ir taip daug laiko skiriame, o informacijos perkrova trukdo užmigti. 

Depresijos nauda
Jonahas Lehreris, „The New York Times“ žurnalistas ir kelių psichologijos knygų autorius, savo esė apie nepastebimą depresijos pusę rašo, kad kartais šios ligos apimti žmonės racionaliau priima sprendimus, sėkmingiau sprendžia logines užduotis.
„Taip yra todėl, kad jie gerai koncentruojasi į vieną dalyką. Paprastai tas dalykas – juos kamuojanti problema. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis jie geba labai gerai susitelkti į kokią nors kitą problemą ir sėkmingiau ją spręsti nei kiti“, – aiškina p. Aurelija.
Anot jos, norėdamas grįžti į vėžes, turi kruopščiai susidėlioti dienotvarkę: anksti atsikelti, padaryti mankštą, papusryčiauti, imtis veiklos – eiti į darbą ar kuo nors užsiimti namie. Dirbant svarbu daryti pertraukas, o vakare, nuo 19 ar 20 val., stengtis daugiau nedirbti. Taigi sergantis žmogus išsiugdo discipliną, o ji praverčia ir pasveikus.
Kitas įdomus dalykas – depresija sergantys ar nuo jos pagiję žmonės tampa tolerantiškesni kitiems – kitataučiams, neįgaliesiems, psichinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Jie geriau juos supranta ir priima.
Pašnekovei prakalbus apie discipliną, dėmesį patraukė jos išvardyti skaičiai: kas 90 min. darbe reikėtų 15 min. pailsėti.

„Nebūtina ilsėtis visų 15 min., svarbu padaryti bent trumpą pertraukėlę – išsivirti arbatos, pajudėti, tada lengviau ir darbai eisis“, – tikina ji.
Atsitraukęs nuo veiklos gali įvertinti savo kūno būklę. Depresiją ir kitus sutrikimus gali lemti ir tai, kad apleidžiame savo kūną, ignoruojame pojūčius – užmirštame nueiti ir į tualetą, numalšinti troškulį ar užkąsti, o atsipalaiduojame tik pabaigę visus darbus.  
„Kuo daugiau daiktų grūdi į lagaminą, tuo greičiau jis lūžta. Kuo labiau slopini savo poreikius, tuo didesnė tikimybė, kad jie vėliau apie save praneš taip, kad ignoruoti nebegalėsi“, – sako p. Aurelija.