„Dar vieną minutę, mama!“: kas iš tiesų slypi už šių žodžių ir ką tuo metu daryti?

AURELIJA ANANJEVAITĖ


Turn on

Sveiki atvykę į magišką kompiuterio pasaulį, kuris užburia jūsų vaiką! Todėl tikriausiai ne  kartą grįžus iš darbo teko girdėti sūnaus pasiaiškinimų, kad dar nesėdėjo prie kompiuterio, tik siuntėsi filmus, kurių reikia mokyklai. O su dukterimi ginčijatės kas kartą, kai tik paprašote leisti jums prisėsti prie kompiuterio ar visiškai išjungti kompiuterį. Tuo metu dažniausiai išgirstate tik žodžius: „leisk man dar vieną minutę pasėdėti“.
Tikrai niekas nepaneigs, jog laikas praleidžiamas prie kompiuterio gali būti naudingas, suteikiantis galimybę gauti įvairios informacijos mums rūpimais klausimais ir susirasti naujų draugų. Tačiau, jei jau pastebite, kad kompiuteris yra neatsiejama vaikų gyvenimo dalis, be kurio jie nebegali išgyventi, o dėl to šeimoje kyla konfliktai, prastėja pažymiai mokykloje, vaikas kasdien atrodo nusiminęs ir viskuo nepatenkintas, tikrai vertėtų susirūpinti. Gal tai priklausomybė nuo kompiuterio/interneto, kitaip mokslininkų vadinamas „dar vienos minutės“ sindromas?

Start

Todėl pradėkime pažintį su priklausomybe nuo kompiuterio. Vienas įspėjamųjų ženklų, jog jūsų vaikas gali būti priklausomas nuo kompiuterio, yra atsirandantys įvairiausi pasiteisinimai, jog nesinaudojo kompiuteriu – tik įsijungė pasižiūrėti tvarkaraščio, tik siuntėsi filmus, tik parašė labai svarbų elektroninį laišką. Vėliau pradeda ilgėti praleidžiamas laikas prie kompiuterio ir jei prieš savaitę jūsų vaikas kompiuteriu naudojosi tik valandą, dabar gali prasėdėti ir dvi. Tokius pokyčius gali lemti tai, jog jūsų sūnus/duktė nebejaučia saiko: gali naudotis kompiuteriu iki antros valandos ryto; tik paprašius išjungi, išgirstate „tuojau“, bet dar visą valandą naudojasi kompiuteriu. O kai tik jie yra atitraukiami nuo kompiuterio (pakviečiate juos pavalgyti, paprašote leisti pasinaudoti kompiuteriu broliui/sesei, pasiūlote drauge nuvykti pas senelius, uždraudžiate naudotis kompiuteriu), tampa irzlūs, be nuotaikos, prislėgti, o kartais nesuvaldomi, nes pyksta, jog jie buvo atitraukti nuo jiems svarbios veiklos. Jei ir nesinaudoja kompiuteriu, visos paauglių kalbos sukasi tik apie kompiuterį. Tik pradedate kalbėti su vaiku, o jau girdite: „laukiu nesulaukiu, kada galėsiu vėl susirašinėti su savo draugu iš Belgijos“; „vakar parsisiunčiau naujausiąją Warcraft versiją, noriu ją išbandyti“ ir pan.
Dėl to, jog daug laiko praleidžia prie kompiuterio, atšąla vaiko santykiai su bendraamžiais, vis rečiau jis išeina į kiemą pažaisti su kitais vaikais ir vis rečiau pasikviečia ką nors į svečius. Jūsų tarpusavio santykiuose su vaiku dažnai tvyro įtampa ir darosi vis sunkiau užmegzti pokalbį su sūnumi/dukterimi. Be to, suprastėja jūsų sūnaus/dukros pažymiai ir kartas nuo karto tenka išgristi mokytojų nusiskundimus, kad vėl praleido pamokas. Ilgą laiką nesaikingai naudojantis kompiuteriu gali kilti sveikatos problemų (susilpnėja regėjimas, atsiranda nugaros ir galvos skausmai), atsirasti ilgalaikis nuovargis dėl miego trūkumo, bei paauglys gali išgyventi depresiją ar jaustis vienišas. Išgirdus tokius priklausomybės simptomus kyla klausimas: kaip tėvai gali padėti vaikui „atprasti“ nuo kompiuterio?

Control panel

Norėdami, kad vaikas neturėtų priklausomybės nuo kompiuterio ar išgydyti jį nuo šios priklausomybės, pirmiausiai turite pasistengti, jog visi kompiuteriai ir kiti elektoriniai prietaisai, kuriais gali būti prieinami žaidimai ar internetas, būtų išnešti iš jo kambario. Tačiau tai nereiškia, kad būtinai draudžiate jais naudotis, nes gali būti, kad vaikui kompiuteris reikalingas ruošiant namų darbus. Todėl drauge su kompiuterio išnešimu iš kambario siūloma nusistatyti ir naudojimosi kompiuteriu taisykles. Šias taisykles turėtumėte kurti drauge su vaiku. Rekomenduojama, jog būtent tėvai nustatytų laiko limitą, kiek galima naudotis kompiuteriu ir labai aiškiai pagrįstų tokį savo sprendimą. Tačiau kai kurias taisykles gali pasiūlyti ir vaikas.
Kurdami naudojimosi kompiuteriu taisykles, galite pasiūlyti, jog dirbant kompiuteriu turėtų būti daromos 10 min. pertraukos kas 45 min., kaip yra ir mokykloje. Per šias pertraukas jūsų sūnus/duktė galės pailsinti akis, pramankštinti raumenis ir sąnarius, o tuo pačiu bus suteikta galimybė atsižvelgti į savo kūno poreikius: pavalgyti, nueiti į tualetą ir pan. Tokiu būdu galima išvengti, jog vaikas nebesuvoks, kur realybė, o kur virtualusis pasaulis.
Tačiau reikia žinoti, jog tik pradėjus laikytis nutartų taisyklių gali kilti įvairiausių sunkumų. Pavyzdžiui, jei po 45 min. ateisite ir priminsite vaikams, jog reikia daryti trumpą pertraukėlę, galite sulaukti didžiulių priekaištų, jog trukdote, o gal net ir pykčio proveržio. Toks susierzinimas ar pasipiktinimas kyla dėl to, jog vaikai dažnai labai stipriai yra įsitraukę į virtualųjį pasaulį ir jiems sunku suvokti, kaip kas nors gali juos atitraukti nuo tokios svarbios veiklos. Tačiau jūs visada turite žinoti, jog jūs niekada negali pasiduoti vaiko priklausomybei nuo kompiuterio.
Bet vien nusistatyti naudojimosi kompiuteriu taisykles nepakanka. Svarbu ir patiems būti pavyzdžiu savo vaikams. Jei jau yra priimtos tam tikros naudojimosi kompiuteriu taisyklės, jomis turite remtis ir jūs. Be to, stenkitės rašyti kuo mažiau komentarų internete, ypač įžeidžiančių, ir neleiskite to daryti savo vaikams. Geriau drauge padiskutuokite apie perskaitytą straipsnį, matytą filmą. Pastebėta, jog paaugliai, kurie artimai bendrauja su savo šeimos nariais ir turi galimybę diskutuoti su jais, yra labiau suinteresuoti laikytis saugaus naudojimosi internetu taisyklių. Be to, tokiu būdu ugdysite suvokimą, koks yra priimtinas/nepriimtinas elgesys internete.
Kadangi pastaruoju metu kompiuteriniai žaidimai tapo labiau įtraukiantys, suteikiantys galimybę kurti savus žaidėjus ir galios valdyti juos, jie pritraukia vis daugiau paauglių. Dėl galios jausmo, kurį suteikia žaidimas, paauglys įsivaizduoja jog realizuoja slapčiausias savo svajones ir gauna tai, ko tik panori. Tačiau, jei norite, kad jūsų vaikas sugebėtų atsiskleisti realiame pasaulyje ir mokėtų jame realizuoti savo svajones, turite suteikti jam tokią erdvę. Pavyzdžiui, jei jūsų vaikas nori būti dalininku ir ši jo svajonė jums atrodo sunkiai įgyvendinama, geriau jam to nesakykite. Geriau suteikite erdvę eksperimentuoti ir pačiam suvokti, kas jam tinkama, o kas - ne.
Taip pat, jei pastebėjote, kad jūsų vaikas vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio, nes žaidžia įvairius kompiuterinius žaidimus ir aptarinėja juos su draugais, patartina ir jums pradėti jais domėtis. Savo sūnų/dukterį skatinkite žaisti žaidimus, kurie kažko moko ar lavina įgūdžius (pvz., žaidimus, kurie  skatina lavinti anglų kalbos žinias, atmintį). Gal tuo pačiu atrasite naujų temų, kuriomis galėsite bendrauti kas vakarą?
Bendravimas su vaiku svarbiomis temomis kasdien taip pat turi įtakos priklausomybės nuo kompiuterio išsivystymui. Paaugliai, kurie jaučiasi atstumti ir nesuprasti savo tėvų, daug daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio. Todėl tikrai nepatingėkite ir skirkite dalį savo dienos laiko sūnui/dukrai, pasidomėkite jų veiklą, kuo jiems svarbus kompiuteris, kaip jiems sekasi mokykloje ir patys dalinkitės dienos įspūdžiais. Tuo metu stenkitės būti tiesiog jų draugais, kurie juos išklauso ir stengiasi suprasti.
Taigi, jei norite, jog jūsų vaikas tikrai nebūtų priklausomas nuo kompiuterio ir sugebėtų realizuoti save kitokiose veiklose, turite išnešti kompiuterį iš jo kambario, sukurti darbo su kompiuteriu taisykles, kuriomis vadovausis visa šeima bei skirkite laiko savo vaikui, bendraukite, domėkitės jais.

Shut down

Prieš baigiant darbą ir išjungiant kompiuterį norisi pastebėti, kad priklausomybė nuo kompiuterio yra labai opi problema šiuo metu. Beveik kiekvienas mano susitiktas tėvelis ar mamytė nerimauja dėl to, kiek vaikas praleidžia laiko prie kompiuterio. Tačiau norisi pabrėžti, kaip ir kiekviena situacija, taip ir vaiko priklausomybė nuo kompiuterio turi savas išeitis ir vaikas gali atrasti kitas sritis, kurios jį domintų. Svarbiausia yra bendrauti su vaiku, stengtis kuo geriau jį pažinti ir niekada nenuleisti rankų mokant jį saikingai naudotis kompiuteriu. Linkiu, kad žodžius: „Dar vieną minutę, mama!“, išgirstumėt tuo metu, kai dalinsitės bendrais savo dienos įspūdžiais.

P.S. Šis straipsnis pirmą kartą buvo publikuotas 2012 - 03 - 22. Tačiau dirbdama su vaikais, jaunimu, bendraudama su jų tėvais, pastebėjau, kad nuolat kyla barniai dėl to, kiek vaikai praleidžia laiko prie kompiuterio. Tikiuosi, kad šis straipsnis padės geriau suprasti problemą ir atrasite sprendimo būdus. O jei norisi daugiau šia tema žinoti, rekomenduoju šį straipsnį. Taip pat galite paskaityti W. Bergmann, G. Huther knygą "Priklausomybė nuo kompiuterio: kuo vaikus taip traukia moderniosios informacijos priemonės".

žymės: