AURELIJA
ANANJEVAITĖ
Valdžioje esantys žmonės dažniau nei kiti turi narcizo
asmenybės bruožų. Kodėl?
Kai
laikraštyje išvystate dar vieną antraštę, skelbiančią apie skandalą sukėlusį
politiką, tikriausiai pagalvojate, kokie
jie savanaudžiai, savimylos ir melagiai. Tačiau, kaip dažnai užduodavote
klausimą: kodėl jie taip elgiasi? Tokiais savo poelgiais politikai dažniausiai
siekia būti pastebėti ir tapti reikšmingais. Būtent šios savybės būdingos ir
narcizams.
Narcizo portretas
Narcizas
- asmuo, kuris, perdėtai domisi savimi, siekia dėmesio ir bando parodyti savo
reikšmingumą.
Narcizai
nuolat ieško savo nuostabumo, puikumo, gerumo ir galingumo įrodymų. Jie bando
pasirodyti geresni, protingesni, sėkmingesni, negu iš tiesų yra. Narcizai yra
įsitikinę, jog yra verti gražiausio ir turtingiausio gyvenimo draugo(-ės),
aukštos visuomeninės padėties, gerai mokamo darbo ir visų pripažinimo. Trumpai
tariant, narcizams viskas gyvenime sukasi tik apie juos. Gali būti, kad
narcizas iš tiesų yra labai sėkmingas, nes daug dirba ir stengiasi būti geresniu
už kitus. Pasirinktos sritys gali būti labai įvairios, pavyzdžiui, kai kurie
valgo patį sveikiausią maistą, kiti tobulina išvaizdą, treti stengiasi būti
nepralenkiami versle, o dar kiti – politikoje...
Gali
būti, kad narcizai stokoja empatijos, yra arogantiški, jaučiasi apdovanoti ir
manipuliuoja kitais, kad patenkintų savo poreikius. Narcizas gali manyti, kad jam
negalioja taisyklės, kurios tinka kitiems ir laiko save ypatingu ir išskirtiniu
žmogumi. Jam gali atrodyti, kad kiti kalti dėl visko, kas vyksta aplink juos ir
su jais, jei įvykiai klostosi ne taip, kaip jiems norisi. Todėl pajutęs grėsmę,
kritiką ar nepritarimą narcizas dažnai reaguoja agresyviai, taip sumažindamas
vidinę įtampą ir gėdos jausmą, kuriam jis yra itin jautrūs. kad išvengtų tokių
jausmų, narcizai stengiasi viską kontroliuoti bet kokiomis priemonėmis.
Narcizui nėra didesnės bausmės, nei jo menkumo atskleidimas kitų akivaizdoje,
nes po kiekvieno narcizo fasadu sėdi susigūžęs žemos savivertės vaikas.
Kita
vertus, tokiam žmogui nieko nereiškia naudotis kitų nuopelnais ir sau priskirti
laurus už bendros veiklos sėkmę. Narcizas bus linkęs gintis ir išsisukinėti
pačiais įvairiausiais būdais, tačiau nieku gyvu nepripažins savo kaltės bei
atsakomybės. Jis vengs nuoširdaus atsiprašymo ir padėkos,
todėl gali stipriai kentėti jo santykiai su kitais.
Narcisizmas skirstomas į sveiką narcisizmo
formą ir pataloginę, kurią psichiatrai vadina narcisistiniu asmenybės
sutrikimu. Šiek tiek narcisizmo būdinga dažnam, jis padeda suvokti savo
poreikius ir siekti tikslų. Patologinis narcisizmas pasireiškia perdėtu savęs
vertinimu, susireikšminimu ir empatijos stoka.
Visų
akys nukreiptos į narcizą
Pasiekę sėkmę (finansine, visuomenine, politine, karine
ar kita prasme) narcizai gali kelti susižavėjimą ir norą lygiuotis į juos. Juk
jie taip puikiai moka pritraukti dėmesį ir bent trumpam patikti kitiems! Todėl
neretai tarp politikų galime pastebėti ne vieną narcistinei asmenybei būdingų
bruožų turintį asmenį. Dažniausiai jie siekia galios, prestižo, statuso, nes
trokšta atrasti dar daugiau neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų jų pranašumą
ir jėgą. Todėl jiems patinka vadovauti kitiems ir nurodyti, ką reikia daryti.
Siekdami padaryti kuo geresnį įspūdį aplinkiniams,
narcizai pasitelkia humoro jausmą, linksmumą ar ekscentriškumą, jie
spinduliuoja pasitikėjimu savimi, tačiau jis dažnai pereina į aroganciją. Geras
humoro jausmas ir linksmumas užkariauja rinkėjų širdis ir politikai-narcizai gali
džiaugtis meilikavimais, garbinimais, liaupsinimais. Tada jie pradeda tikėtis,
jog visi su jais elgsis kaip su gerbiamais lyderiais ir jais bus bus nuolat
žavimasi. Jiems kaip oro reikia kitų žmonių, kurie patvirtintų, jog jie geresni
nei aplinkiniai. Todėl narcizai patiria didesnį pasitenkinimą savimi bei
pranašumo jausmą konkuruodami su silpnesniu varžovu. Narcizai trokšta pinigų, galios,
pripažinimo, todėl tapimas Seimo nariu, ministru pirmininku ar prezidentu, gali
suteikti trokštamą pranašumą. Siekdami šių pozicijų, jie gali elgtis
nesąžiningai, meluoti ir ieškoti lengvesnių tikslo siekimo būdų. O jei pastebi,
jog jų populiarumas sumažėjo, gali tapti ir agresyviais.
Vienas
iš būdų išsiaiškinti, ar politikas yra narcizas, tai pastebėti, kaip jis
reaguoja į kritiką. Jei kritika iššaukia agresyvią ir impulsyvią reakciją,
galima daryti išvadą, jog jam labai svarbus kitų pripažinimas ir garbinimas,
nes kitaip jis jaučiasi menkavertis ir bejėgis. Kai narcizas padaro klaidą
ar kas nors įvyksta ne taip, kaip tikėjosi, jie neigia savo kaltę ir
informaciją stengiasi pateikti taip, kad išvengtų bausmės.
Sociologas Pepper Schwartz atskleidžia, jog kai kurie
politikai iliustruoja neapsakomą meilės sau lygį. Jie nuolat siekia kuo daugiau
gauti, kuo daugiau turėti ir būti kuo labiau pastebėti. Jie turi nesibaigiantį
apetitą turtui, pripažinimui, liaupsinimui, galiai ir įtakai. Visos šios narcisizmo
problemos gelmės slypi vaikystės patirtyje. Psichoterapeutas Heinzas Kohutas,
sakė, kad narcisizmas atsiranda, kai vaikas iš tėvų negauna pakankamai
nuoširdžios meilės ir yra vertinamas tik už savo pasiekimus. Nuolatinės liaupsės taip pat gali paskatinti
narcisistinio charakterio vystymąsi.
Ar
Donaldas Trumpas – narcizas?
Netgi
tokios didžios ir nuolankios asmenybės kaip Mahatma Gandhi ir Martinas Liuteris
Kingas turėjo narcisistinei asmenybei būdingų bruožų. Charizma, pasitikėjimu
savimi bei atkaklumu jie užsitarnavo aplinkinių pasitikėjimą ir meilę bei gavo
didžiulį pripažinimą. Deja, ne visi pavyzdžiai tokie įkvepiantys...
Tarkim, kandidatas į JAV prezidentus Donaldas
Trumpas. Verlso magnatas, kuris kone kiekvienu savo pasisakymu sudrebina
žiniasklaidą. D. Trumpas nėra linkęs diskutuoti, dažnai pertraukinėja žmones,
bando perrėkti pašnekovus ir stengiasi bet kokia kaina išlikti pastebėtas. Jis gali
atvirai pasityčioti iš savo kolegų ar priešininkų. Be to nuolat
nerimauja dėl savo finansinės padėties, jam vis atrodo, kad turi nepakankamai
pinigų. Kiekviena žmona yra vis jaunesnė ir atrodo, kad kiekvieną iš jų vedė,
nes norėjo padidinti savo vardo žinomumą. Daug dėmesio susilaukęs Donaldo Trumpo poelgis, kai jis atmetė
popiežiaus prašymą į Ameriką įleisti daugiau imigrantų ir pabėgėlių iš Meksikos,
iliuostruoja empatijos stoką. Panašu, kad dėl garbės, dėmesio bei įvertinimo D.
Trumpas gali padaryti bet ką ir retai kada susimąstys apie savo poelgių
pasekmes aplinkiniams.
Analizuojant
narcisitinių bruožų turinčių asmenybių biografijas, pastebėta, jog jie dažnai yra
aktyvūs patyčių dalyviai, kurie tiek žemindavo kitus (norėdami išaukštinti
save), tiek patirdavo patyčias. Žinoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
taip pat dažnai dalyvaudavo ir sukeldavo patyčias ar muštynes, kad tik išvengtų
pažeminimo. Be to, V. Putino siekis atkurti buvusią Tarybų sąjungą ir jo
įsiveržimas į Ukrainą, taip pat skatina galvoti, kad jis yra narcizas. Atrodo,
kad jis yra įsitikinęs, kad gali turėti viską, ko užsimano. Dauguma jo
nuotraukų šaukte šaukia: „Pažvelk, koks aš ypatingas – aš vertas kiekvieno
meilės, įvertinimo ir priėmimo.“ Trumpai tariant, jis vertina dėmesį, nuolat
siekia turėti kuo daugiau valdžios ir jam patinka, kai juo žavisi kuo daugiau
žmonių.
Panašiomis
savybėmis pasižymi ir kitos įžymybės tokios kaip italų politikas Silvio
Berlusconi, Apple įkūrėjas Steve Jobs ar muzikos atlikėja Milley Cyrus, šį
sąrašą galėtume tęsti iki begalybės...
Visi
esame daugiau ar mažiau narcizai
Daugelis
linkę galvoti apie narcizus neigiamai, tačiau būtent tokios asmenybės dažniausiai
tampa lyderiais savo srityje. Ir jie pasižymi ne tik arogancija, teisuoliškumu,
bet ir gerais bendravimo įgūdžiais, ambicingumu bei turi gerai apgalvotą
viziją.
Pastebėta, jog narcizai dažniausiai
renkasi profesijas, kurias visuomenė gerbia. Taip pat jie renkasi veiklas,
kuriose jie gali sulaukti publikos palaikymo arba jų darbą gali stebėti
didžiulė auditorija. Taigi, didžiąją dalį profesijų, kurios yra gerai matomos,
dažnai aptarinėjamos ir gerai vertinamos, atstovų sudaro narcizai. Visai tikėtina,
kad narcizas bus jūsų treneris, mokytojas ar mitybos specialistais. Narcizų
daug ant scenos – aktoriai, muzikantai, laidų vedėjai mėgsta dėmesį ir
liaupses.
Gali
būti, kad savyje ar pažįstamuose atpažinote narcisistinės asmenybės bruožų, tai
normalu! Mes visi turime narcizui būdingų savybių, ir jos labai svarbios, nes
palaiko mūsų savigarbą, asmenybės stabilumą, skatina rizikuoti bei siekti savo
tikslų. Pasitikėjimas savimi, atkaklumas, savarankiškumas mums labai naudingas.
Svarbiausia, kad šie bruožai netrukdytų jums realizuoti save, bendrauti su
artimaisiais ir draugais bei leisti laisvalaikį. Kaip ir visur, svarbu
palaikyti pusiausvyrą: mokėti siekti dėmesio, ir jį duoti, sugebėti vadovauti
kitiems bei girdėti ir priimti kitų idėjas, mokėti mylėti save ir dalintis
meile su kitais.
Publikuota žurnale "Psichologija Tau", 2016 m. liepa-rugpjūtis Nr. 4
žymės: Psichologija