Būti čia ir dabar: Ar pasaulį valdo narcizai?

Kai laikraštyje išvystate dar vieną antraštę, skelbiančią apie skandalą sukėlusį politiką, tikriausiai pagalvojate, kokie jie savanaudžiai, savimylos ir melagiai. Tačiau, kaip dažnai užduodavote klausimą: kodėl jie taip elgiasi? Tokiais savo poelgiais politikai dažniausiai siekia būti pastebėti ir tapti reikšmingais. Būtent šios savybės būdingos ir narcizams.

Narcizai nuolat ieško savo nuostabumo, puikumo, gerumo ir galingumo įrodymų. Jie bando pasirodyti geresni, protingesni, sėkmingesni, negu iš tiesų yra. Narcizai yra įsitikinę, jog yra verti gražiausio ir turtingiausio gyvenimo draugo(-ės), aukštos visuomeninės padėties, gerai mokamo darbo ir visų pripažinimo. Trumpai tariant, narcizams viskas gyvenime sukasi tik apie juos. Gali būti, kad narcizas iš tiesų yra labai sėkmingas, nes daug dirba ir stengiasi būti geresniu už kitus. Pasirinktos sritys gali būti labai įvairios, pavyzdžiui, kai kurie valgo patį sveikiausią maistą, kiti tobulina išvaizdą, treti stengiasi būti nepralenkiami versle, o dar kiti – politikoje...

Gali būti, kad narcizai stokoja empatijos, yra arogantiški, jaučiasi apdovanoti ir manipuliuoja kitais, kad patenkintų savo poreikius. Narcizas gali manyti, kad jam negalioja taisyklės, kurios tinka kitiems ir laiko save ypatingu ir išskirtiniu žmogumi. Jam gali atrodyti, kad kiti kalti dėl visko, kas vyksta aplink juos ir su jais, jei įvykiai klostosi ne taip, kaip jiems norisi. Todėl pajutęs grėsmę, kritiką ar nepritarimą narcizas dažnai reaguoja agresyviai, taip sumažindamas vidinę įtampą ir gėdos jausmą, kuriam jis yra itin jautrūs. kad išvengtų tokių jausmų, narcizai stengiasi viską kontroliuoti bet kokiomis priemonėmis. Narcizui nėra didesnės bausmės, nei jo menkumo atskleidimas kitų akivaizdoje, nes po kiekvieno narcizo fasadu sėdi susigūžęs žemos savivertės vaikas.

Kita vertus, tokiam žmogui nieko nereiškia naudotis kitų nuopelnais ir sau priskirti laurus už bendros veiklos sėkmę. Narcizas bus linkęs gintis ir išsisukinėti pačiais įvairiausiais būdais, tačiau nieku gyvu nepripažins savo kaltės bei atsakomybės. Jis vengs nuoširdaus atsiprašymo ir padėkos, todėl gali stipriai kentėti jo santykiai su kitais.

Narcisizmas skirstomas į sveiką narcisizmo formą ir pataloginę, kurią psichiatrai vadina narcisistiniu asmenybės sutrikimu. Šiek tiek narcisizmo būdinga dažnam, jis padeda suvokti savo poreikius ir siekti tikslų. Patologinis narcisizmas pasireiškia perdėtu savęs vertinimu, susireikšminimu ir empatijos stoka.

Visų akys nukreiptos į narcizą

Pasiekę sėkmę (finansine, visuomenine, politine, karine ar kita prasme) narcizai gali kelti susižavėjimą ir norą lygiuotis į juos. Juk jie taip puikiai moka pritraukti dėmesį ir bent trumpam patikti kitiems! Todėl neretai tarp politikų galime pastebėti ne vieną narcistinei asmenybei būdingų bruožų turintį asmenį. Dažniausiai jie siekia galios, prestižo, statuso, nes trokšta atrasti dar daugiau neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų jų pranašumą ir jėgą. Todėl jiems patinka vadovauti kitiems ir nurodyti, ką reikia daryti.

Siekdami padaryti kuo geresnį įspūdį aplinkiniams, narcizai pasitelkia humoro jausmą, linksmumą ar ekscentriškumą, jie spinduliuoja pasitikėjimu savimi, tačiau jis dažnai pereina į aroganciją. Geras humoro jausmas ir linksmumas užkariauja rinkėjų širdis ir politikai-narcizai gali džiaugtis meilikavimais, garbinimais, liaupsinimais. Tada jie pradeda tikėtis, jog visi su jais elgsis kaip su gerbiamais lyderiais ir jais bus bus nuolat žavimasi. Jiems kaip oro reikia kitų žmonių, kurie patvirtintų, jog jie geresni nei aplinkiniai. Todėl narcizai patiria didesnį pasitenkinimą savimi bei pranašumo jausmą konkuruodami su silpnesniu varžovu. Narcizai trokšta pinigų, galios, pripažinimo, todėl tapimas Seimo nariu, ministru pirmininku ar prezidentu, gali suteikti trokštamą pranašumą. Siekdami šių pozicijų, jie gali elgtis nesąžiningai, meluoti ir ieškoti lengvesnių tikslo siekimo būdų. O jei pastebi, jog jų populiarumas sumažėjo, gali tapti ir agresyviais.

Vienas iš būdų išsiaiškinti, ar politikas yra narcizas, tai pastebėti, kaip jis reaguoja į kritiką. Jei kritika iššaukia agresyvią ir impulsyvią reakciją, galima daryti išvadą, jog jam labai svarbus kitų pripažinimas ir garbinimas, nes kitaip jis jaučiasi menkavertis ir bejėgis. Kai narcizas padaro klaidą ar kas nors įvyksta ne taip, kaip tikėjosi, jie neigia savo kaltę ir informaciją stengiasi pateikti taip, kad išvengtų bausmės.

Sociologas Pepper Schwartz atskleidžia, jog kai kurie politikai iliustruoja neapsakomą meilės sau lygį. Jie nuolat siekia kuo daugiau gauti, kuo daugiau turėti ir būti kuo labiau pastebėti. Jie turi nesibaigiantį apetitą turtui, pripažinimui, liaupsinimui, galiai ir įtakai. Visos šios narcisizmo problemos gelmės slypi vaikystės patirtyje. Psichoterapeutas Heinzas Kohutas, sakė, kad narcisizmas atsiranda, kai vaikas iš tėvų negauna pakankamai nuoširdžios meilės ir yra vertinamas tik už savo pasiekimus. Nuolatinės liaupsės taip pat gali paskatinti narcisistinio charakterio vystymąsi.

Ar Donaldas Trumpas – narcizas?

Netgi tokios didžios ir nuolankios asmenybės kaip Mahatma Gandhi ir Martinas Liuteris Kingas turėjo narcisistinei asmenybei būdingų bruožų. Charizma, pasitikėjimu savimi bei atkaklumu jie užsitarnavo aplinkinių pasitikėjimą ir meilę bei gavo didžiulį pripažinimą. Deja, ne visi pavyzdžiai tokie įkvepiantys...

Tarkim, kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas. Verlso magnatas, kuris kone kiekvienu savo pasisakymu sudrebina žiniasklaidą. D. Trumpas nėra linkęs diskutuoti, dažnai pertraukinėja žmones, bando perrėkti pašnekovus ir stengiasi bet kokia kaina išlikti pastebėtas. Jis gali atvirai pasityčioti iš savo kolegų ar priešininkų. Be to nuolat nerimauja dėl savo finansinės padėties, jam vis atrodo, kad turi nepakankamai pinigų. Kiekviena žmona yra vis jaunesnė ir atrodo, kad kiekvieną iš jų vedė, nes norėjo padidinti savo vardo žinomumą. Daug dėmesio susilaukęs Donaldo Trumpo poelgis, kai jis atmetė popiežiaus prašymą į Ameriką įleisti daugiau imigrantų ir pabėgėlių iš Meksikos, iliuostruoja empatijos stoką. Panašu, kad dėl garbės, dėmesio bei įvertinimo D. Trumpas gali padaryti bet ką ir retai kada susimąstys apie savo poelgių pasekmes aplinkiniams.

Analizuojant narcisitinių bruožų turinčių asmenybių biografijas, pastebėta, jog jie dažnai yra aktyvūs patyčių dalyviai, kurie tiek žemindavo kitus (norėdami išaukštinti save), tiek patirdavo patyčias. Žinoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat dažnai dalyvaudavo ir sukeldavo patyčias ar muštynes, kad tik išvengtų pažeminimo. Be to, V. Putino siekis atkurti buvusią Tarybų sąjungą ir jo įsiveržimas į Ukrainą, taip pat skatina galvoti, kad jis yra narcizas. Atrodo, kad jis yra įsitikinęs, kad gali turėti viską, ko užsimano. Dauguma jo nuotraukų šaukte šaukia: „Pažvelk, koks aš ypatingas – aš vertas kiekvieno meilės, įvertinimo ir priėmimo.“ Trumpai tariant, jis vertina dėmesį, nuolat siekia turėti kuo daugiau valdžios ir jam patinka, kai juo žavisi kuo daugiau žmonių.

Panašiomis savybėmis pasižymi ir kitos įžymybės tokios kaip italų politikas Silvio Berlusconi, Apple įkūrėjas Steve Jobs ar muzikos atlikėja Milley Cyrus, šį sąrašą galėtume tęsti iki begalybės...

Visi esame daugiau ar mažiau narcizai

Daugelis linkę galvoti apie narcizus neigiamai, tačiau būtent tokios asmenybės dažniausiai tampa lyderiais savo srityje. Ir jie pasižymi ne tik arogancija, teisuoliškumu, bet ir gerais bendravimo įgūdžiais, ambicingumu bei turi gerai apgalvotą viziją.

Pastebėta, jog narcizai dažniausiai renkasi profesijas, kurias visuomenė gerbia. Taip pat jie renkasi veiklas, kuriose jie gali sulaukti publikos palaikymo arba jų darbą gali stebėti didžiulė auditorija. Taigi, didžiąją dalį profesijų, kurios yra gerai matomos, dažnai aptarinėjamos ir gerai vertinamos, atstovų sudaro narcizai. Visai tikėtina, kad narcizas bus jūsų treneris, mokytojas ar mitybos specialistais. Narcizų daug ant scenos – aktoriai, muzikantai, laidų vedėjai mėgsta dėmesį ir liaupses.

Gali būti, kad savyje ar pažįstamuose atpažinote narcisistinės asmenybės bruožų, tai normalu! Mes visi turime narcizui būdingų savybių, ir jos labai svarbios, nes palaiko mūsų savigarbą, asmenybės stabilumą, skatina rizikuoti bei siekti savo tikslų. Pasitikėjimas savimi, atkaklumas, savarankiškumas mums labai naudingas. Svarbiausia, kad šie bruožai netrukdytų jums realizuoti save, bendrauti su artimaisiais ir draugais bei leisti laisvalaikį. Kaip ir visur, svarbu palaikyti pusiausvyrą: mokėti siekti dėmesio, ir jį duoti, sugebėti vadovauti kitiems bei girdėti ir priimti kitų idėjas, mokėti mylėti save ir dalintis meile su kitais.