Paauglystė turbūt vienas keisčiausių
gyvenimo etapų, kai norisi išbandyti bei patirti absoliučiai viską, bet
labai daug kas yra draudžiama. Tėvai, kurie už tave vyresni mažiausiai
20 metų turi tvirtas savo vertybes, požiūrį bei nuomonę, todėl liepia
tau iš šokių grįžti dešimtą, draudžia auskarus veide, grasina, kad tas
trumpas sijonas bus kada nors panaudotas vietoj dulkių šluostės, o
kalbant apie dvyliktokų organizuojamą vakarėlį... Na, ar tu juokauji?
Retas gimdytojas patikės, jog tu ten tyliai ir ramiai žaisi stalo
žaidimus, greičiau prisigalvos baisiausių dalykų ir niekur tavęs
neišleis. Todėl jūs konfliktuojat, bet ar įmanoma tokių pykčių išvengti?
Psichologė Aurelija Ananjevaitė teigia, kad galima pasistengti.
Kol buvai maža, tėvai už tave sprendė viską: ką valgysi pusryčiams,
pietums ir vakarienei, taip pat už tave išrinkdavo gražiausią pižamą,
kambario sienų spalvą ir su kuriais batukais žiemą nesušalsi kojų. Tai
atrodė visiškai normalu, nes buvai per maža spręsti tam tikrus
klausimus, tačiau atėjo laikas, kai panorai įsigyti kerzus, apsiklijuoti
kambario sienas garsenybių plakatais, arba nusidažyti plaukus visomis
vaivorykštės spalvomis. Tėvai nesupranta kodėl tavo galvoje kyla tokios
keistos mintys, o tu nesupranti, kodėl tau yra draudžiama elgtis vienaip
ar kitaip, todėl jūs pykstatės. Jautiesi nesuprasta, o jie jaučiasi
įžeisti, juk jų laikais vaikai tėvams akių nedraskė! Tačiau geriausia,
ką šioje situacijoje gali padaryti – aiškiai ir argumentuotai kalbėtis
su šeima ir ieškoti kompromisų. Psichologė Aurelija Ananjevaitė pataria
nepamiršti ir pagarbos. Kad ir kaip tai atrodytų sudėtinga, ji pataria
išklausyti tėvus bei išgirsti jų argumentus, nes tai gali padėti
greičiau išspręsti bėdą, o galbūt net išvengti konflikto.
KAS SU TAVIMI VYKSTA PAAUGLYSTĖJE?
Psichologė pasakoja, jog paauglystėje sunku kontroliuoti savo žodžius,
elgesį dar ir todėl, jog šiuo periodu kiekviena mergina bręsta tiek
fiziškai, tiek emociškai, o viskas vyksta vienu metu. Ji tai pat
pabrėžia, jog paauglystėje stipriai siaučia hormonai, pradeda formuotis
prieškaktinė skiltis, kuri ir atsakinga už tai, kaip reaguosim į
netikėtumus, prieštaravimus. „Todėl kartais sunku paaiškinti, kodėl
pasakei arba pasielgei vienaip ar kitaip. Be to, paauglystėje mokaisi
geriau pažinti save, tobulėti ir sukurti artimus santykius tiek su
draugėmis, tiek su antrąja puse. Kitaip tariant, susiduri su daugybe
iššūkių, kuriuos turi įveikti. Vadinasi, tampi itin jautri. Kiekvienas
tėvų draudimas ir nurodymas, kada grįžti namo, su kuo bendrauti, kaip
rengtis, kaip leisti laisvalaikį tau tampa įrodymu, jog tėvai tavimi
nepasitiki. Todėl kiekvieno konflikto metu kovoji, jog tėvai į tave
nustotų žiūrėti kaip į vaiką ir pamatytų tave kaip savarankišką
asmenybę. Bet šie konfliktai tikrai neatskleidžia, jog tu ir tėvais
prastai sutari.“ Anot psichologės, tai labiau tobulėjimo procesas, kurį
tenka išgyventi visiems. „Būtent konfliktai paskatina pokyčius šeimoje,
kurie būtini, jei nori ateityje tapti savarankiška ir nepriklausoma nuo
tėvų.“ - dar prideda psichologė.
JEIGU NORI Į VAKARĖLĮ
Situacijų, dėl kurių pykstiesi su tėvais gali būti labai daug ir labai
įvairių. Pavyzdžiui, draugė organizuoja pižamų vakarėlį, o galbūt
bendraklasiai rengia pasibuvimą pas vieną iš draugų namuose, bet tėvai
pasakė griežtą „ne“ ir liepė sėdėti namie. Garantuoju, kad pyksti,
širsti ir burnoji, esi įsitikinusi, jog namuose vyrauja ne demokratija, o
tikrų tikriausia diktatūra, bet ar kada nors paklausei jų ar savęs,
kodėl jie tavęs neišleidžia? Tikėtina, kad tėvai nepažįsta žmonių, su
kuriais tu leisi laiką, taip pat galbūt jiems nežinoma vieta, kur vyks
vakaronė, todėl jie tiesiog nerimauja dėl tavo gerovės ir pasirenka
lengviausią būdą – niekur tavęs neišleisti. Beje, nepamiršk, kad ir jie
kažkada dalyvavo linksmybėse, galbūt net prisivirė košės, todėl bando
tave apsaugoti. Viena vertus jie teisūs. Juk tėvai negali nepilnametės
dukters išleisti bet kur! Tai skambėtų kaip tikras nesirūpinimas savo
vaiku, už ką, beje, baudžia teismuose, todėl nešauk, nerėk ir nesipyk.
Bandyk tartis. Palik tėvams draugų kontaktus, susitark, jog kas valandą
ar dvi parašysi žinutę, jog viskas gerai ir bandyk įtikinti -
argumentuotai. Toks tavo požiūris gali maloniai nustebinti tėvus. Jei
vis tik nepavyks pasiekti savo, nesielk kaip mažas vaikas ir tiesiog iki
kito vakarėlio pabandyk įrodyti tėvams, jog jie gali tavimi pasitikėti,
pavyzdžiui, nebepramiegok pamokų ir laiku išvesk šunį. Elkis atsakingai
ir tavo pastangos tikrai liks nepastebėtos.
GAMINK IR TU
Įsivaizduok, jei kas nors tave kiekvieną vakarą kviestų pavakarieniauti
ir siūlytų visiškai subalansuotą vakarienę, kupiną vitaminų bei tavo
organizmui reikalingų medžiagų? Viskas būtų skanu, gautum ir sriubytės,
ir antrą patiekalą, ir galbūt net desertą, o indų plauti nereikėtų, na
nebent kas trečią vakarienę. Skamba, kaip rojus, tiesa? Juk tokiu atveju
nereikėtų pačiai gaminti, be to, viskas būtų taip skanu! Aha, aha, kol
mokaisi mokykloje ir gyveni su tėvais, tikėtina, jog tau siūloma kaip
tik tai, tačiau vietoje to, tu vakarienei pasirenki bulvių traškučius
arba kavą su draugėmis prekybos centre. „Kodėl čia pjaustai tuos
svogūnus, juk taip neskanu.?“- klausi mamos, kuri po ilgos darbo dienos,
ruošia šeimai vakarienę. Nepyk, bet elgiesi bjauriai, o jei nori
pajusti, ką patiria mama, pabandyk vakarienę visai šeimai pagaminti pati
arba kartais padėk mamai. Vienu šūviu nušausi kelis zuikius – išmoksi
gaminti, suprasi, kaip kartais jaučiasi mama, o svarbiausia, mama pradės
į tave žiūrėti kitaip - kaip į suaugusią ir atsakingą merginą, kuria
galima pasitikėti, kai sunku.
KAI
GAUNI DVEJETUS
Paauglystės metu esi labai užsiėmusi eksperimentavimu, susirašinėjimu su
draugais, bandymu atrasti tikrąją save, tad laiko namų darbams lieka
nedaug. Mokytojai raito dvejetus, tėvai pyksta, o tu niršti, juk turėjai
rimtesnių reikalų nei fizikos namų darbai. Kam tau ta matematika, jei
nori tapti aktore, dailininke, šokėja, rašytoja ar fotografe? Kam tau ta
kūno kultūra, jei vienintelis dalykas, kuris tau patinka, tai groti
arba dainuoti? Ir vis tik, kol ieškai savęs ir galvoji, ką nori veikti
gyvenime – viskas yra svarbu. Tau nebūtina būti dešimtukininke, pamiršti
visus savo pomėgius ir nuolat sėdėti prie knygų, tačiau atlikti namų
darbus rekomenduotina – ir mokytojai, ir tėvai, ir tu pati liksite
patenkinti, o kai gausi geresnius pažymius, galbūt tėvai tai pastebės
pokyčius ir nutars tave nudžiuginti kuo nors apie, ką svajojai labai
ilgą laiką. Pabandyti verta!
DAR KELETAS PATARIMŲ
Ir visgi, konfliktai vargina, o kad kuo mažiau jie sekintų, psichologė
Aurelija Ananjevaitė rekomenduoja vadovautis šiais keliais patarimais.
Pabandyti, juk verta, tiesa?
1. Mokykis kovoti su iškilusiu sunkumu, o ne su asmeniu. Dažniausiai
konfliktai kyla dėl kilusių problemų, o ne dėl kito žmogaus kaltės. Tad
nustok kaltinti tėvus už tai, ką jie padarė, geriau prisimink, jog abi
konfliktuojančios pusės yra atsakingos už ginčą.
2. Būk supratinga. Pabandyk įsijausti ir į tėvų situaciją, nes ir jiems
kyla sunkumų darbe, namuose. Todėl nebūk kategoriška ir stenkis
išsiaiškinti situaciją ir tik tada priimk sprendimą.
3. Venk aptarinėti praeitį. Suprantu, kad ir praeityje kilo nesutarimų
su tėvais, tačiau konflikto metu su tėvais, aptark tik tas priežastis,
kurios sukėlė neseniai kilusį konfliktą. Jei dar aptarinėsi ir praeitį,
tik pagilinsi nesutarimą.
4. Mokykis derėtis. Jei nori, kad tėvai išleistų nakčiai pas draugus,
durų trankymu nieko nepasieksi. Geriau su tėvais pasikalbėk ir susitark,
jog jei būsi parengusi namų darbus ir padėsi susitvarkyti namus, jie
tave išleis nakčiai pas draugus.
5. Mokykis atsiprašyti. Jei suklydai, pripažink savo klaidas. Prisimink,
jog tik stipriausios asmenybės gali pasakyti žodį „atsiprašau“, o šis
žodis turi magišką galią.
Nuotraukos iš pinterest.com