Motyvacija mokytis (3): ko reikia vaikams, kad jiems mokymasis taptų patrauklus?

„Kartais užtenka vieno saulės spindulio. Malonaus žodžio. Pasveikinimo. Glamonės. Šypsenos. Tiek mažai, kad tie, kurie yra šalia mūsų, taptų laimingesni.“ (Bruno Ferrero)

AURELIJA ANANJEVAITĖ

Praėjusį kartą aptariau tikslų, gebėjimo pasirinkti ir problemų sprendimo įgūdžių svarbą vaikų motyvacijai mokytis. Šį kartą norisi atkreipti dėmesį į vaikų poreikius ir ką dažnai pamirštame mokydami ar ragindami juos mokyti.

Dauguma pedagogų ir psichologų teigia, jog vaikas gali susitelkti ir gerai mokytis, kuomet yra patenkinti fiziologiniai, saugumo ir pripažinimo poreikiai. O vaiko noras mokytis stiprėja, kai mokiniui mokykloje jauku ir malonu, kai vaikas per pamokas patiria sėkmės ir bendradarbiavimo džiaugsmą bei kai patraukli mokymosi forma patenkina jo smalsumą.

Todėl kalbėdama su tėvais, dažnai jiems pateikiu šiuos klausimus: kaip vaikas susipažįsta su nauja aplinka? Kaip vaikas priima sprendimus? Kaip vaikas mokosi? Kada vaikas pasiekia gerų rezultatų: dirbdamas vienas ar grupėje? Šie klausimai padeda suprasti, koks yra vaiko mokymosi stilius ir kas vaikui padeda bei kas trukdo mokytis.

Tuo pačiu, būtent šie klausimai padeda suprasti, kad daugumai iki šiol yra gerai pažįstami ir suprantami tik du mokymosi stiliai: regimasis mokymosi stilius ir girdimasis mokymosi stilius. Tačiau dauguma pamiršta, jog yra ir kinestetinis/taktilinis mokymosi stilius. O prie šių trijų kai kurie autoriai prideda ir analitinį/intelektualųjį mokymosi stilius, kuris dažniausiai gali būti pastebimas tik vyresnėse klasėse.

Tad dar kartą trumpai pristatysiu visus tris mokymosi stilius:

Regimasis mokymosi stilius. Šio mokymosi stiliaus mokinys geriausiai įsimena medžiagą, kuri yra pateikta filmuose, iliustracijose, grafikuose, diagramose, schemose, žemėlapiuose, lentelėse. Lengviausia jiems klausytis pasakojimų, kurie yra kupini spalvų ir vaizdinių. Regimojo mokymosi stiliaus mokiniai nemėgsta ilgų kalbų, vengia kalbėti apie jausmus. Geriausias pašnekovas tas, kuris žiūri jiems į akis. Todėl bendraujant ir mokant regimojo stiliaus vaiką, svarbu neliesti jo, laikytis nuo jo distancijos ir leisti jam pačiam vadovauti pokalbiui. Mokant, informaciją nuolat rodyti brėžiniuose, nuotraukose, diagramose ir raginti esminę informaciją pasibraukti žymekliu.
Girdimasis mokymosi stilius. Šio mokymosi stiliaus mokiniui mokymosi medžiagą reikia išgirsti ir tam, kad išmoktų medžiagą, jiems reikia akustinių įspūdžių, paskaitų, pokalbių, dialogų, diskusijų, muzikos. Girdimojo mokymosi stiliaus vaikai mėgsta daug kalbėti, diskutuoti, pasakoti istorijas, jiems būtina kalbėti telefonu, klausytis muzikos, bendrauti su kolegomis. Bendraujant su girdimojo mokymosi stiliaus mokiniais, galime dažnai išgirsti žodelius „klausau“, „girdėjau...“, „skamba įtikinamai“. Todėl bendraujant ir mokant girdimojo stiliaus vaiką, svarbu atkreipti dėmesį į savo balso toną, kalbėjimo tempą, nevengti su juo diskutuoti ir uždavinėti kuo daugiau klausimų.
Kinestetinis – taktilinis stilius. Šio mokymosi stiliaus asmenims mokymosi medžiagą reikia pačiupinėti ir perprasti, ką nors atlikti patiems. dalykus jiems reikia pažinti iš savo patirties. Jie geriausiai informaciją įsimena, kai turi galimybę ką nors patirti tikroviškai arba įsijausti į situaciją ir išgyventi ją vaizduotėje, eksperimentuodami ir išbandyti daiktus bei situacijas. Kinestetinio – taktilinio mokymosi stiliaus mokiniui svarbu tai, ką jis jaučia, todėl dažnai kalboje naudoja žodelius – „jaučiu“, „mane veikia“, „mane jaudina“, „mane varžo“, „nujaučiu, nieko gero nebus“. Bendraudamas laikysis arčiau pašnekovo, kartais lies už rankovės, rankos, o artimesniais atvejais – apkabins. Tad bendraujant ir mokant kinestetinio - taktilinio mokymosi stiliaus vaiką, svarbu padėti jam susikurti korteles, kurios padėtų mokytis, leisti jam bendraujant judėti, naudoti kuo daugiau gestų, dažniau keisti mokymosi aplinką.

Tikriausiai, kyla klausimas, kaip nustatyti mokymosi stilių. Pateiksiu jums keletą klausimų, pasirinkite jums tinkamiausią atsakymo variantą.

1. Nusipirkote naują iPad‘ą, bet sunku suprasti, kaip juo galima daryti balso įrašus. Kad geriau išmoktumėte naudotis iPad‘u, Jūs:

□ pažiūrite filmuką apie tai, kaip naudotis iPad‘u.

▲ tiesiog imate iPad‘ą ir daug kartų bandydamas, išsiaiškinate, kaip galite padaryti balso įrašą.

○ paprašote, kad kažkas kitas papasakotų apie tai, kaip naudotis iPad‘u.

2. Per mokyklos ekskursiją atvykus į muziejuje, pirmiausiai:

□ apsižvalgote ir susirandate muziejaus žemėlapį, kuriame nurodyta, kokios parodos jame yra.

▲ žengiate į pirmą pasitaikiusią parodą ir apžiūrite eksponatus.

○ pasikalbate su gide ir išsiaiškinate, kur kokią parodą galima rasti.

3. Mama paprašė nueiti į parduotuvę ir nupirkti produktus vakarienei. Jūs:

□ susidarote reikiamų produktų sąrašą;

○ pasiimate telefoną ir paprašote, kad mama dar kartą pasakytų ko reikia;

▲ išgirdęs reikiamų produktų sąrašą, mintyse apeinate visą parduotuvę ir susidarote planą, kur pirmiausiai eisite ir kur eisite toliau.

Jei daugiausiai surinkote kvadratėlių, jūsų mokymosi stilius yra regimasis, jei daugiausiai trikampėlių – kinestetinis – taktilinis mokymosi stilius, o jei apskritimų – girdimasis mokymosi stilius.

Aišku, šie klausimai yra skirti tik suprasti, koks yra dominuojantis jūsų ar jūsų vaiko mokymosi stilius. Tuo pačiu, šį minį testuką pateikiau ir dėl to, kad pasitikrintumėte, ar taikote tinkamus mokymo(si) būdus. Bet labiausiai norėjau pastebėti, jog tiek mokytojai, tiek tėvai nepelnytai pamiršta kinestetinį – tekstilinį mokymosi stilių. Juk šiuo metu augame pasaulyje, kupiname išmaniųjų technologijų, tad vis daugiau vaikų, kurie mokydamiesi naudoja kinestetinį - taktilinį mokymosi stilių. Vaikus vis labiau traukia interaktyvios knygos, lentos, užduotys ir žaidimai. Man ir pačiai ne visada buvo lengva suprasti kinestetinį – taktilinį mokymosi stilių, tad daug ieškojau. Noriu ir su jumis pasidalinti savo atradimais kaip galima mokyti geografijos, anglų kalbos, istorijos, fizikos ar kitų dalykų.

Taigi, kiekvienas iš mūsų mokosi skirtingai ir dažnai atrandame savų mokymosi būdų. Tai labai svarbu prisiminti ir bendraujant su vaikais, mokant juos. Todėl bendraujant su jais, padedant jiems mokytis, ruošti namų darbus, raginu būti kūrybiškiems žaismingiems ir kantriems. Juk ir jiems reikia leisti atrasi savų mokymosi būdų.

Nuotraukos iš www.pinterest.com

ir www.flickr.com

žymės: Edukacinė psichologija