-
Gal malonėtumėte pasakyti kur man iš čia eiti?
-
Tai labai priklauso nuo to kur nori pakliūti, - atsakė Katinas.
-
Kad man nelabai svarbu, kur... - tarė Alisa.
-
Tada koks skirtumas, kur eisi, - atsakė Katinas.
(Luisas Kerolis, "Alisa Stebuklų šalyje")
AURELIJA ANANJEVAITĖ
Pirmajame įraše apie mokymosi motyvaciją užsiminiau
apie tai, kaip svarbu vaikus įkvėpti, supažindinti su profesijomis ir mokyti
išsikelti tikslus, kurie būtų konkretūs, pamatuojami, pasiekiami, prasmingi ir
apibrėžti laike. Tačiau, kaip ir ištraukoje iš knygos „Alisa Stebuklų šalyje“,
taip ir realybėje, vaikai dažnai yra pasimetę tarp daugybės veiklų ir jiems
sunku pasirinkti vieną vienintelį tikslą. O blaškymasis nuo veiklos prie
veiklos stipriai išvargina, ypač jei nežinoma, ko siekiame imantis vienos ar
kitos veiklos. Todėl be to, jog vaikams svarbu padėti išsikelti tikslus, būtina
mokyti vaikus ir pasirinkti.
Mokėjimo pasirinkti įgūdis labai svarbus kiekvieno
žmogaus gyvenime. Jei gebame pasirinkti, mums lengviau spręsti konfliktus,
priimti sprendimus bei įveikti iškilusius sunkumus. Taigi, kaip lavinti
mokėjimo pasirinkti įgūdį? Užsiėmimų su tėvais metu dažniau rekomenduoju:
- Leisti vaikams būti savo kūno
šeimininkais. Kaip dažnai
būna, jog suaugusiesiems atrodo, jog jie geriau žino, kada vaikui šalta,
karšta, kada vaikas yra alkanas, o kada – sotus. Dažnai net paaugliui yra
liepiama apsirengti, nes kitaip sušals ar pavalgyti, nes atrodo per liesas. Arba
atvirkščiai, liepiama nustoti valgyti, nes jau yra vėlu vakarieniauti ar
užkandžiauti. Tokiu būdu vaikas mokomas, kad tavo kūnas priklauso ne tau, o
suaugusiems. Tik jie ir gali žinoti, ko labiausiai tau reikia ir tik jie gali
padėti tau apsispręsti. Taip vaikas praranda galimybę (o vėliau ir atsisako)
spręsti, kada apsirengti ar nusirengti, kiek valgyti ir pan. Tačiau jei leisime
pačiam vaikui rinktis, kaip rengtis, kiek valgyti, kaip miegoti, vaikui bus
lengviau priimti sprendimus, susijusius ir su mokslais.
- Neskubėti
atsakyti į vaiko klausimus. Kai vaikas užduoda klausimą jums,
nesiverskite per galvą ieškodami atsakymo į jo klausimą. Geriau vaikui
pasiūlykite drauge atsakymo paieškoti internete, žodyne ar enciklopedijoje.
Svarbu suteikti patiems vaikams galimybę pirmiausiai patiems atsakyti į
klausimus. Jei vaikai mokysis ieškoti informacijos internete, žodynuose,
enciklopedijose, jie mokysis atsirinkti informaciją, kuri yra svarbi, o kuri –
ne, lavins savo kritinį mąstymą. Visa tai gali praversti tiek mokantis, tiek
bendraujant su bendraamžiais. Tad dažniau vaiko paklauskite: „O kaip tu manai?“.
- Leisti vaikui
priimti sprendimą. Pasistenkite
atsakyti į klausimą: kaip dažnai iš ryto jau vaikui esate paruošę rūbus, su
kuriais jis eis į mokyklą? Jau girdžiu atsakymą: „Rytais reikia skubėti, tad ir
suruošiame už vaiką rūbus.“ Sutinku, kad ryte dažnai būna mažai laiko, bet, kas
trukdo iš vakaro drauge su vaiku susidėti kuprinę, pasiruošti rūbus. Vaikui
reikia leisti pasirinkti, kokias kelnes ar suknelę apsirengti, ko nori įsidėti
priešpiečiams į mokyklą, kada ruošti pamokas: pailsėjus ar iš karto grįžus iš
mokyklos. Jei vaikas neįgyja pakankamai patirties, neišmoksta pasirinkti, tai
ir suaugus jam bus sunku priimti sprendimus, susijusius su karjera, gyvenimo
būdu, partneriu.
- Leisti vaikams eksperimentuoti. Vaikas mokės ir gebės pasirinkti tik
tuo metu, kai jis bus daugybę dalykų išbandęs. Todėl vaikui reikia erdvės,
kuris jis galėtų eksperimentuoti, išbandyti tai, kas jam nauja. Kartais vaikams
reikia leisti patiems šeimininkauti virtuvėje, padaryti savą tvarką kambaryje,
piešti pirštais, mediniais pagaliukais ar šiaudeliais. Tokiu būdu vaikas lavins
savo kūrybiškumą ir mokysis suprasti, kas jam patinka, o kas – ne bei kiek
laiko gali skirti pomėgiams, poilsiui, o kiek laiko mokslams.
- Paskatinti visus
šeimos narius dalyvauti sprendžiant, kuo turėtų šeima užsiimti. Nesvarbu kokio
amžiaus vaikai ar kiek vaikų yra šeimoje, priimant visai šeimai svarbius
sprendimus, turi dalyvauti visi šeimos nariai. Jei perkate šaldytuvą,
planuojate kelionę ar savaitgalio išvyką, šiame planavime turi dalyvauti ir
vaikai. Svarbu vaikų paklausti, kur jie norėtų vykti atostogoms, ką norėtų
veikti savaitgalį, kokio šaldytuvo ar skalbimo mašinos jų nuomone labiausiai
reikia. Gali būti, kad ne visi vaikų pasiūlymai tiks, bet vaikams labai svarbu
būti išklausytiems. Be to, jie dalyvaudami svarbaus pirkinio pirkime ar
kelionės planavimo mokysis įvairių būdų, kaip galima priimti sprendimą ar
spręsti problemą.
- Aptarkite
tikroviškas sprendimų priėmimo situacijas. Dažnai vaikai nenori mokytis,
nes jie nežino nuo ko pradėti mokytis, nes visose dalykuose, kuriuos mokosi,
kyla sunkumų. Tad kartais vaikams svarbu padėti įsivardinti, kokie sunkumai
kyla, pavyzdžiui, vaikas nesupranta trigonometrijos uždavinių. Drauge su vaiku reikia
aptarti, kas galėtų padėti suprasti trigonometriją ir visus būdus užrašyti. Pavyzdžiui:
1) kreiptis konsultacijos į matematikos mokytoją; 2) paprašyti pagalbos
geriausiai matematiką išmanančio klasės draugo; 3) paprašyti, kad
trigonometrijos padėtų mokytis vyresnis pusbrolis. Tada pasidomėti vaiko, kuris
iš šių būdų jam yra tinkamiausias ir paraginti jį išbandyti. Taip vaikas
supras, kad vienai problemai išspręsti yra ne vienas ir gebės pasirinkti, kuris
sprendimas yra jam priimtiniausias.
Taigi, jei norime sumažinti vaiko
pasimetimą nusistatant ir siekiant tikslų, turime jam leisti eksperimentuoti,
pačiam rūpintis savimi ir dalyvauti
šeimai svarbių sprendimų priėmime. Suprantu, kad visus pasiūlymus sudėtinga
įgyvendinti iš karto. Net nesiūlau. Greičiau siūlau pasvarstyti, ko dabar
labiausiai reikia jūsų vaikui ir tą įgūdį ir lavinti tik nepamirškit, kad
pokytis įpročiu tampa tik po dviejų mėnesių.
Nuotrauka iš http://loretablog.blogspot.com/2012/02/alice-in-wonderland.html
žymės: Edukacinė psichologija