Būti čia ir dabar: Mokymosi motyvacija (1): kaip įkvėpti vaiką ir padėti atrasti savąjį tikslą

„Mokytojas, sugebantis įkvėpti mokinius nors vienam geram poelgiui, padaro daugiau nei tas, kuris mūsų atmintį užpildo daugybe pagal pavadinimą ir forma suklasifikuotų dalykų.“ (Johanas Volfgangas Gėtė)

Sausio mėnesį vedžiau tris užsiėmimus apie motyvaciją mokytis. Kiekvienas iš šių užsiėmimų buvo skirtingas ir savaip ypatingas. Tačiau jau pasiruošimas jiems leido suprasti, kad pusantros valandos nepakanka aptarti mokymosi motyvacijai. Pirmiausiai, remiantis įvairia literatūra, supratau, kad motyvacijai mokytis turi įtakos ne vienas aspektas ir ne apie visus lengva kalbėti. Tad aš pasirinkau pakalbėti apie šešis motyvacijos aspektus: savigarba, pasitikėjimas, tikslai, pasirinkimai, poreikiai ir atsakomybė.

Vienas svarbiausių motyvacijos veiksnių – tikslai. Juk be jų nei vienas suaugęs negali išsiversti savo darbe. Ir iš mokytojų kiekvieną rugsėjį reikalaujama tiek ilgalaikių, tiek trumpalaikių planų. To paties reikia ir vaikas. Juk kaip gali judėti, jei nežinai kur?

Bet čia ir pradeda darytis sunku. Kai vaiko paklausiame, ką norėtum veikti gyvenime, retas atsako: „būti policininku, gyvūnų gydytoju ar mokslininku“. Dažniausiai sulaukiame atsakymo – „nežinau“. Tuo metu pokalbyje įsivyrauja įtampa ir pasimetimas, nebežinome, kaip reaguoti į tokį vaiko atsakymą. Dažnai net numojame ranka, kad ateis laikas ir supras. O kaip vaikas gali suprasti, jei niekas jam nepadeda ieškoti to tikrojo kelio?

Suaugusieji labai svarbūs vaikų gyvenime ir tik jie gali padėti atrasti gyvenimo tikslą. Tad atėjus tėvams į konsultaciją ir iš pokalbio paaiškėjus, kad vaikas stipriai pasimetęs savo pasirinkimuose, dažnai rekomenduoju:

Būtent pažintis su skirtingomis profesijomis, pokalbiai apie žymius žmones ir tėvų darbą vaikams padeda išsikelti ilgalaikius tikslus. Tačiau viso to nepakanka, vaikams reikia ir trumpalaikių tikslų, kurie padėtų eiti link ilgalaikio tikslo įgyvendinimo. Šiuo atveju trumpalaikis tikslas negali būti – pradėti lankyti šokių būrelį. Trumpalaikis tikslas turi būti: konkretus, pamatuojamas, pasiekiamas, prasmingas ir apribotas laike. Kitaip tariant vaiko trumpalaikis tikslas turėtų skambėti taip: „Pradėjus lankyti šokių būrelį išmokti šokti du šokius per tris mėnesius.“ Arba jei norima, kad pagerėtų mokymosi rezultatai, vaiko tikslas turėtų skambėti taip: „Per ateinantį pusmetį, matematikos ir geografijos pažymių vidurkis pakils vienu pažymiu.“ Jei iš vaiko reikalausime, kad per puse metų iš visų mokomųjų dalykų turėtų dešimtukus, nors prieš tai turėjo tik septynetus, tokie tikslai būtų ir sunkiai pasiekiami, ir mažai prasmingi. Juk ne visi dalykai vienodai svarbūs ir reikšmingi siekianti ilgalaikio tikslo.

Taigi, jei norime, kad vaikai turėtų noro mokytis, būtų smalsūs ir daug kuo besidomintys, suaugusieji prie to ir turi prisidėti. Kartais supažindinti su profesijomis, kartais nusivesti į dailės parodą, kartais pasidalinti istorijomis apie savo darbą. O tuo pačiu padėti vaikui susikurti tokius tikslus, kurie būtų realus, pasiekiami ir prasmingi.