Būti čia ir dabar: Senelių ir močiučių svarba anūkams

AURELIJA ANANJEVAITĖ

Neseniai sužinojau, jog jei žmogus turėjo senelius, su kuriais galėdavo dalintis savo džiaugsmais ir vargais, iš kurių galėdavo gauti įvairiausių patarimų, su kuriais galėdavo juokauti, žaisti, tai jam, tikriausiai, niekada neprireiks psichoterapeuto pagalbos. Pats žmogus žinos, kaip susidoroti su iškilusiais sunkumais, mokės priimti save tokį, koks yra. Todėl šį kartą norisi prisiminti ir pakalbėti apie tai, kaip seneliai ir anūkai gali suteikti džiaugsmo vieni kitiems, praturtinti santykius.

Dažniausiai, kai pasakome senelis, senelė ar močiutė, mintyse iškyla seno, tingaus ir pavargusio (gal net ligoto?) žmogaus vaizdinys. Bent jau tokius stereotipus formuoja televizija ir vaikams skirtos knygos. Tačiau šiuo metu galima sutikti senelių, kurie yra smalsūs, energingi ir aktyviai dalyvauja kultūriniame gyvenime. Kadangi dauguma tėvų (šiandieniniame pasaulyje – tiek tėčiai, tiek mamos) rūpinasi ne tik šeimos gerove, bet ir savo karjera, šeimos išlaikymu, dažniausiai tikimasi, kad seneliai padės prižiūrėti vaikus. Todėl vis svarbesnį vaidmenį vaikų gyvenime užima seneliai ir močiutės. Būti seneliu ar močiute – maloni patirtis, kuri paskatina prisiminti savo patirtį ir vėl pamatyti pasaulį vaiko akimis. Be to, tai didžiulis iššūkis, nes seneliams iš naujo tenka prisiminti, kaip bendrauti su skirtingo amžiaus vaikais, auginti ir auklėti.

Vaikaičiai gali daug ko naujo sužinoti iš savo senelių

Seneliai, kurių anūkams yra mažiau nei dveji, turėtų prisiminti, kad šiame amžiaus tarpsnyje vaikai vystosi labai greitai ir jiems kasdien norisi sužinoti kuo daugiau. Pasaulį jie dažniausiai pažįsta burna, todėl reikia stengtis, kad šio amžiaus vaikams po ranka nepakliūtų daiktai, kuriais jie gali paspringti ar susižeisti. Šiems vaikams reikia nuolatinės priežiūros, nes jiems sunku kontroliuoti save, jie negali prisiminti taisyklių, instrukcijų. Dažnai galite susidurti su nevaldomais anūkų pykčio priepuoliais, „ožiukais“, nuolat girdėti kartojant „ne“. Toks vaikų elgesys suaugusiems sukelia pasimetimą. Žinokite, jog pradėjus jūsų anūkui „ožiuotis“, rekomenduojama jį apkabinti ir laikyti priglaudus tol, kol jis nurims. Tuo pačiu nepamirškite, kad nuo vienerių metų vaikai siekia savarankiškumo ir nori būtų kuo labiau nepriklausomi, todėl leiskite jiems patiems pavalgyti pietus, apsirengti, kurti žaidimo taisykles. Tokiu būdu ugdysite anūkų pasitikėjimą savimi, o jūs ir toliau mokysitės pakantumo.

Trejų – penkerių metų vaikai toliau siekia išmėginti naujus dalykus, juos gali dominti gyvūnėliai, gamta. Jie tampa vis smalsesni ir šiuo metu jie gali susidomėti knygomis, filmais, įvairiais žaidimais. Todėl šiame amžiaus tarpsnyje galite drauge su anūkais vartyti, skaityti interaktyvias, neįprastas knygas, kurias galima liesti, užuosti, klausytis. Tokiu būdus jūs suteiksite vaikams galimybę pažinti aplinkinį pasaulį ir priimti savus sprendimus. O jūs mokysitės kitomis akimis pažvelgti į pasaulį, iš naujo atrasite, koks jis stebinantis ir įdomus gali būti.

Pradėjus lankyti mokyklą, vaikams tenka mokytis priprasti prie tvarkos, mokyklos taisyklių bei išmokti susitaikyti su kritika, nesėkmėmis. Šiuo metu svarbu juos palaikyti ir parodyti jiems, kad jie gali daug ko išmokti ir sugeba daug ką padaryti. Taigi, jei jūsų anūkui/anūkei šešeri, namuose turėkite popieriaus, spalvotų pieštukų, klijų, žirklių, kad drauge galėtumėte kurti, konstruoti. Be to, supažindinkite juos su įvairiomis gyvūnų, augalų rūšimis. Drauge eikite pasivaikščioti, žvejoti, paplaukioti valtimi. Šešerių – aštuonerių metų vaikai pradeda suprasti ir pamėgsta juokelius, anekdotus, mįsles, šaradas. Todėl jums susitikus su savo vaikaičiu/vaikaite galite jį/ją pralinksminti negirdėtu anekdotu ar naujai išmoktu fokusu. Tokiu būdu vaikai daug ko sužinos apie aplinkinį pasaulį ir mokysis nekreipti dėmesio į menkas smulkmenas. O jūs išmoksite atsipalaiduoti, pasijuokti iš paprastų dalykų, išlaisvinsite savo vaizduotę ar net pasijusite jaunesni.

Pokalbiai - vienas iš geriausių būdu parodyti savo meilę

Ankstyvoje paauglystėje (9–12 m.) vaikai toliau domisi pokštais ir šaradomis. Tačiau šiame amžiaus tarpsnyje jie labiau nori patys pasakoti anekdotus, sakyti mįsles ar pokštauti. Jiems pradeda labiau rūpėti draugai, nori kuo daugiau laiko praleisti su jais. Tačiau suaugusieji jiems išlieka labai svarbūs, nes labiau nei anksčiau paaugliams reikia artimųjų supratimo ir meilės. Bet jau taip lengvai nesužinosite, kas vyksta jų gyvenime, kas juos džiugina, kas juos liūdina. Apie tai vaikai pradeda pasakoti tik tuo metu, kai jaučia, jog gali pasitikėti suaugusiaisiais ir užsimena lyg tarp kitko. Todėl seneliai, norėdami geriau pažinti savo anūkus, turėtų juos kviesti į žygius ar drauge pastovyklauti, galėtų pakviesti savo anūkus drauge praleisti naktį viešbutyje ar pas save namuose. Drauge eikite į sporto varžybas, koncertus, muziejus, galerijas, spektaklius, operą ar baletą. Tik pirmiausiai įsitikinkite, kad ši veikla jūsų anūkui/anūkei patiks ir jie išeis iš koncerto ar muziejaus pilni įspūdžių. Trumpai tariant, darykite tai, ko jūsų anūkui, o gal ir jums, neteko patirti ir išgyventi. Tokiu būdu praplėsite savo akiratį, sužinosite apie naują muzikos stilių ar atrasite naują hobį. Tuo pačiu vaikaičiams padėsite atrasti veiklą, kuri jiems teikia džiaugsmo.

Vėlesniame paauglystės tarpsnyje (nuo 13 iki 18 m.), galite pastebėti, kad atšalo jūsų ir anūkų santykiai, jūs praleidžiate vis mažiau laiko drauge, vis mažiau kalbatės. Jiems norisi vis daugiau laiko leisti su draugais, o gal ir pirmąja simpatija. Todėl jiems ir patiems norisi sužinoti, kokie seneliai buvo jų amžiaus, kaip jie parodydavo dėmesį žmogui, kuriam simpatizavo, Užduodami tokius klausimus, jie tikisi ne tik sužinoti, kas vyko jų senelių gyvenime, kai jie buvo 15 metų, bet ir išgirsti patarimų, kaip jiems elgtis su bendraamžiais, kaip bendrauti su priešingos lyties draugais. Atsiminkite tai ir ne tik papasakokite apie savo jaunystę, bet ir pasidomėkite, kodėl jiems svarbu tai žinoti. Taip pat stenkitės atsižvelgti į jų nuomonę, kai planuojate laiką drauge. Domėkitės, kokia veikla domina jūsų anūkus ir nepamirškite paklausti: „Ką šiandien norėtum drauge su manimi nuveikti?“ Tokiu būdu parodysite, kad gerbiate savo vaikaičių nuomonę ir kad jie jums rūpi. Tuo tarpu anūkai mokysis iš jūsų pagarbos, supratimo bei išmoks klausytis kitų. Beje, vaikaičių paauglystė gali būti puiki proga išmokti naudotis kompiuteriu, mobiliuoju telefonu. Būkite drąsūs ir paprašykite savo anūko/anūkės pagalbos. Tikiu, kad jie mielai jums padės. Tuo pačiu neatšals jūsų santykiai su vaikaičiais, išliksite artimi su jais.

O seneliai gali daug ko išmokti iš anūkų

Kuo artimesni ir šiltesni santykiai užsimegs tarp senelių ir vaikaičių iki 18 metų, tuo lengviau bus palaikyti bendravimą anūkams suaugus. Baigus mokyklą, dauguma jaunuolių išvyksta studijuoti, dirbti į kitus miestus, užsienį. Jaunuoliai pradeda mąstyti apie savos šeimos kūrimą, darbo paieškas bei būsto išlaikymą. Šiuo laikotarpiu labai svarbus senelių palaikymas, jaunuoliams svarbu žinoti, kad juos supa žmonės, į kuriuos jie galės atsiremti sunkiu metu. Taigi, anūkams suaugus, labai pravers žinios, kaip naudotis kompiuteriu, mobiliuoju telefonu. Norėdami parodyti, kad jums norisi rūpintis vienas kitu, nepamirškite kelis kartus per savaitę vienas kitam paskambinti ar parašyti elektroninį laišką. Taip pat pasveikinkite vienas kitą gimimo dienos proga ar kitų švenčių proga. Daug džiaugsmo gali suteikti mielas atvirukas ar šiltų žodžių kupinas laiškas. O pasitaikius progai, anūkai, nepamirškite aplankyti jūsų laukiančių senelių ir močiučių.